Kuo skiriasi fitneso ir kardio treniruotės ir ką rinktis?

Jėgos treniruotės – svarmenų kilnojimas, pratimai su gumomis ir savo kūno svoriu.

Giliųjų raumenų ir stabilizacijos pratimai, pavyzdžiui, lentos, tilto, liemens lenkimo ir sukimo pratimai.

Tempimas – dinaminis ir statinis tempimas, judrumo treniruotės.

Funkcinė treniruotė – pritūpimai, lentos, prisitraukimai ant skersinio, pratimai su svarmenimis ir TRX juostomis.

Kardio (širdies) treniruotės – skippingas, tabata, bėgimas vietoje, šiaurietiškas ėjimas ir daug kitų pratimų.

Pasikartojančiu ir ilgalaikiu judėjimu – paprastai trunkančiu ilgiau nei 15 minučių.

Širdies ritmo didėjimu, todėl organizmas sudegina daugiau kalorijų.

Didžiųjų raumenų grupių, įskaitant rankas, kojas, sėdmenis, aktyvinimu.

Bėgimas ir greitas ėjimas – paprasta veikla, tačiau duodanti puikių rezultatų. Reguliariai ją praktikuodami pagerinsite savo fizinę būklę, numesite viršsvorį ir sustiprinsite raumenis.

Važinėjimas dviračiu – ne tik lauke, bet ir namuose ar sporto salėje.

Plaukimas ir irklavimas – kardio treniruotės, kuriose dalyvauja skirtingos kūno dalys.

Aerobika ir šokiai – jie degina kalorijas ir pagerina savijautą.

Šokdynė – nesudėtinga, bet intensyvi mankšta. Šokinėti galite tiek patalpose, tiek lauke.

Fitnesas yra plati sąvoka, o kardio treniruotės yra viena iš fitneso treniruočių rūšių.

Fitneso treniruotėse daugiausia dėmesio skiriama bendrai fizinei būklei gerinti. Kardiotreniruočių metu daugiausia dėmesio skiriama širdies ir plaučių funkcijai palaikyti, taip pat kalorijoms deginti.

Jėgos, tempimo ir judesius gerinantys pratimai – visa tai yra fitneso treniruočių dalis. Tuo tarpu kardio treniruotėms būdinga veikla, kurios metu širdies ritmas padidėja.

Į fitnesą įeina ir švelnus, ir intensyvus judėjimas. Kardio treniruotes pradedantiesiems sudaro mažo intensyvumo pratimai. Vidutinio lygio sportuojantiems rekomenduojama saikinga tokio tipo veikla, o pažengusiems – sudėtingesnės treniruotės.

Geresnis figūra – pagerės laikysena ir sumažės kūno riebalų.

Daugiau energijos – reguliarios treniruotės yra paprastas būdas padidinti endorfinų, lemiančių gerą savijautą, kiekį.

Streso mažinimas – fitnesas mažina įtampą ir stresą. Be to, jis gali pagerinti miego kokybę.

Kaulų sistemos stiprinimas – tokie fiziniai pratimai stiprina kaulus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jie turi teigiamą poveikį sąnarių sveikatai.

Geresnė svorio kontrolė – treniruodamiesi fitneso treniruotėse deginate kalorijas, todėl lengviau kontroliuojate savo svorį.

Ligos rizikos mažinimas – fizinio pasirengimo pratimai mažina širdies ir kraujagyslių ligų, osteoporozės ir kitų sveikatos problemų tikimybę.

Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas – aerobiniai pratimai reguliuoja kraujospūdį ir gerina širdies veiklą.

Kvėpavimo pajėgumo gerinimas – kardio treniruotės skatina tinkamą plaučių funkciją.

Raumenų jėgos didinimas – nors kardio treniruotės nepadidina raumenų masės, jos didina ištvermę ir darbingumą.

Geresnė koncentracija – aerobikos pratimai gerina atmintį. Be to, jos gerina kraujotaką ir smegenų plastiškumą.

Geresnis imunitetas – reguliariai mankštindamiesi galite sumažinti organizmo jautrumą infekcijoms.